- varžlus
- varžlùs, -ì adj. (4) Š, RŽ, NdŽ
1. J.Jabl, Š, BŽ94, NdŽ, KŽ stangrus: Varžlùs medis Rtr. Užsivertęs žiūrėjo į aukštą, akimis metė stiebo ilgumą. – Ot, sveikas, varžlus, kaip geležis Žem. | Daubos dugną apaugo varžlus gluosnynas rš.
varžlù n. NdŽ, KŽ. var̃žliai adv., varžliaĩ NdŽ, KŽ.2. kuris varžo, riboja veikimo laisvę: Miriam ilgėjosi laisvės ir džiaugsmo, vargino ją varžlūs žydų moterų gyvenimo pančiai rš. Bažnyčios drausmė buvo pasidariusi per varžli rš. 3. DŽ, NdŽ drovus: Visada varžli, tokiais atvejais ji nesivaržydavo ir smulkiai klausinėdavo toliau A.Vencl. Nuo jos dvelkė tuo nepakartojamu jaunystės žavingumu, kuris jaunam varžliam berniokui beveik atima žadą A.Vencl.varžlù n. NdŽ. var̃žliai adv., varžliaĩ NdŽ.4. NdŽ žr. veržlus 1.varžlù n. NdŽ. var̃žliai adv., varžliaĩ NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.